begrūdis

begrū̃dis, -ė adj. (2) be grūdų, neturintis grūdų: Begrū̃džių rugių pėdai lengvi Šts. Atnešė saują begrūdžių vynuogių rš. Pačios piktžolės buvo bevaisės, begrūdės Vaižg. Begrū̃dės varpos Sb.